reikybė

reikýbė sf. (1) žr. reikyba 1: Ir ranka pilna jų reikybėmus inteikt norėtų SPII183. Visumet [turime žegnotis] prieg pradžiai ir pabaigai visokių darbų mūsų, visokioj reikybėje, labiausiai keldamiesi ir guldami AK13.